Šį rugsėjį Čiau- čiau veislės kalytė Boni atšventė savo ketvirtąjį gimtadienį. Dovanų gavo savo mėgstamų skanėstų ir mylimų šeimininkų dėmesį. Tačiau labai nedaug trūko, kad gimimo dienos Boni sulaukusi nebūtų. Jos pasveikimo istoriją šeimininkė vadina stebuklu ir su ašaromis akyse dėkoja šį stebuklą padariusiai visai Jakovo klinikos veterinarų komandai. Tiesa, jei ne šeimininkės užsispyrimas ir tikėjimas laiminga pabaiga, Boni irgi šiandien nevizgintų savo uodegytės.

Boni šeimininkė Julija yra ukrainietė, kuri su savo šeima ir šunimis jau daug metų gyvena Olandijoje. Šunis ji vadina savo šeimos nariais, dėl kurių padarytų absoliučiai viską. Todėl kai vieną dieną Boni pradėjo vemti, Julija iškart kreipėsi į vietinę veterinarijos kliniką. Klinikoje paskirti vaistai nepadėjo, šuo nyko tiesiog akyse ir kai jau nebesugebėjo pakilti iš guolio, naktį šeimininkė vėl lėkė pas gydytojus. Boni apžiūrėję veterinarai iškart pasiūlė šunį migdyti, šeimininkė nesutiko. Olandijoje veterinarinės paslaugos labai brangios, todėl gydytojai įspėjo, kad jei bando šunį gydyti, greičiausiai prireiks skrandžio operacijos, kuri kainuos 5000 eurų, Julija sutiko su bet kokiomis sąlygomis, kad tik Boni pasveiktų.

Boni liko klinikoje. Kitą dieną veterinarai paskambino šeimininkei ir pasakė, kad operacija praėjo gerai, tačiau šuo jaučiasi prastai, jam prasidėjo ir neurologinės problemos, vėl Julijai buvo pasiūlyta eutanazija. „Negalėjau pasiduoti, negalėjau netekti mylimo šuns, todėl prašiau nepasiduoti ir gydytojų, sakiau, kad jei yra bent keli procentai tikimybės, kad ji pasveiks – pabandykime.“ – pasakojo Julija.

Dar po dviejų parų klinikoje Julijai paskambinę veterinarai pasakė, kad jos šuns smegenys mirė, ir net jei Boni pasveiks – liks „daržovė“. Trečią kartą buvo pasiūlyta Boni užmigdyti, arba tiesiog laukti, kol ji numirs, nes šuo net nebepakeldavo galvos, nevalgė, pati nesišlapino. „Aš esu ukrainietė, mes nepasiduodame. Nusprendžiau griebtis paskutinio šiaudo ir susisiekti su Jakovo klinika, ten savo šunis gydo mano lietuvės draugės, ten ne kartą esu atlikusi displazijos tyrimus. Jakovas sutiko mus priimti ir mes leidomės į pačią beprotiškiausią gyvenime savo kelionę.“ – prisiminė Julija.

Prenumeruokite
naujienlaiškį!

Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!

dog